Pakete ni veikidavaki

Vanua ni tiko vakawawa qaravi vinaka vei ira na lesu mai Niusiladi

Keitou vakavinavinakataka na nomuni tomani ira e vica vata na udolu ena kena taqomaki na noda itikotiko. Na nomuni sasaga e veivuke sara vakalevu ena kena tarovi na dewa ni COVID-19 e Niusiladi.

Nau mai, haere mai: ni kidavaki mai

Kia ora, oni kidavaki tale e Niusiladi, e marautaki na nomuni lesu tale mai.

Se toso tiko ga na revurevu ni COVID-19 e veiyasa i vuravura, ia e Aotearoa Niusiladi e sagai sara vakaukaua ena kena gauna totolo duadua me vakalailaitaki na veivakaleqai ni COVID-19 ena noda itikotiko. Qo e okati kina na kena vakatabui na veitosoyaki kei na cakacaka ena ituvatuva ni Vakatagedegede 4.

Sa lailai sara na kisi ni COVID-19 e Niusiladi, e neitou sasaga me va tiko ga qori. Me taqomaki tiko ga na noda vanua, sa vakarautaki gona e dua na Vanua ni Tiko Vakawawa kei na Korotini se Managed Isolation and Quarantine (MIQ) ena veivanua voleka ena icurucuru ni noda vanua me tarovi kina na kisi vovou ni COVID-19 me dewa ena noda itikotiko.

Ni o se qai lesu ga mai vanuatani e kena ibalebale ni sa na rairai takavi iko mai na mate, o kauta tale tiko ga mai kei iko i Niusiladi. E kena ibalebale qo ni na vinakati mo na kau ena itikotiko vakawawa me 14 na siga.

Ke vakabauti ni sa tauvi iko na COVID-19 o na biu ena vanua ni korotini se tiko vakatikitiki ena rauta ni 10 na siga ni se qai tekivu na ivakatakilakila ni mate na COVID-19 se mai na gauna o taura kina na macala ni nomu vakadikevi. Ena vinakati mo galala sara mai na ivakatakilakila ni mate na COVID-19 ena loma ni 72 na aua mo rawa ni qai biubiu.

Na tiko ena itikotiko vakawawa e ivakaro vakalawa ena ruku ni COVID-19 Public Health Response (Air Border) Order ni 2020 a vakabibitaki ena 11.59 na bogi ni 22 June 2020.

Na itikotiko vakawawa qo era otela, ena vakarautaki kina na veivuke ni veika o gadreva ena siga kece o tiko kina ena vanua qori. Keitou na saga ena neitou vinaka taucoko mo marautaka na nomu tiko ena

veivanua qori. Ni o tiko ena vanua qo oni kerei moni veitokoni vei ira na dauniveiqaravi, o ira ena tabana ni bula kei na so tale era cakacaka kina qai muria nodra ivakasala kei na veidusimaki. Qai muria na nodra ivakasala kei na veidusimaki.

Na itukutuku ena vakarautaki yani qo ena veivuke sara vakalevu ena nomu tiko, na sala mo taqomaki kina kei na ivakatagedegede me muri me rawa ni o biubiu kina mai na itikotiko qo. E vakavoutaki wasoma na itukutuku qo, ena rairai vakayacori tale ga eso na veisau ena gauna o tiko kina ena itikotiko qo.

O ira na dauniveiqaravi era tiko ena itikotiko qo era tu vakarau mera tokoni kemuni. Oni kerei moni veitaratara kei ira ke oni via taroga eso na ka e vauca na nomu tiko ena itikotiko qo.

Vinaka vakalevu ena nomuni vakayacora nomuni itavi.

Veitaratara

Moni veitaratara kei na timi e veiqaravi tiko ena vanua oni vakaitikotiko kina ke dua na ka oni via taroga se kauai kina. E sa vakarautaki tu eso tale na vanua moni kunea kina eso na itukutuku kei na gaunisala ni veitaratara:

Na itukutuku e vauca na tabana ni curuvanua, wili kina na ivolatara ni tiko ena vanua se na kisi ni tamata yadua, mo sikova na website ni Immigration New Zealand e dau vakavoutaki wasoma: www.immigration.govt.nz/about-us/covid-19(external link)

Ke o raica ni dua e sega ni vakamuria tiko na veidusimaki se laurai ena ka e cakava ni via vakadewataka na COVID-19, moni tukuna ena timi e veiqaravi tiko ena itikotiko – oni rawa ni vola tale ga nomuni lomaleqa ena www.covid19.govt.nz/compliance(external link)

E tiko tale ga na nomu dodonu mo veitaratara kei na dua na loya saumi (raica na itukutuku e vauca na nomu dodonu ena iKuri tolu).

Vuna mo curu kina ena itikotiko e qaravi vakavinaka

E rawa ni veidewavi na COVID-19. Ni o se qai lesu mai vanua tani e kena ibalebale ni sa rairai takavi iko na mate qo. O na rairai sega ni tauvimate sara qai dau taura na gauna me basika na ivakatakilakila ni mate.

Na nomu tiko ena itikotiko vakawawa e vakarautaki me 14 na siga ena vakarawarawataka na neitou sogota na mate me kua ni dewa ke mani tauvi iko. Ena vukei keitou me keitou tarova na kena dewa na mate ena itikotiko e Niusiladi qai taqomaki kemuni kei ira na wekamuni lomani.

Donuya na gauna qo o na sega ni rawa ni biuta na itikotiko qo. Mo nanuma:

  • Ni o tiko vakawawa ena kena vanua e vakarautaki e dua na ivukevuke e vakarautaki ena dua na gauna lekaleka sara mo taqomaki kina, ira o sotava kei ira ena itikotiko mai na COVID-19.
  • E dodonu vakalawa mo tiko ga ena vanua ni tiko vakawawa qori me 14 na siga, me dikevi na kemu ituvaki mo qai galala tale ga ni o sega ni rawa ni vakadewa na mate se tiko vei iko na COVID-19 ni bera ni o biubiu mo lesu tale ena nomu itikotiko.

O ira era e tarai ira tiko na ivakatakilakila ni COVID-19 era na gole ena dua tale na rumu ni korotini.

Na cava sara mada na vanua ni tiko vakawawa e qaravi vakavinaka?

E vica na itikotiko e Niusiladi e vakarautaka na matanitu me qaravi ira kina na lesu mai vanua tani. E muri na iwalewale qori ena noda vanua me kua kina ni dua e curu mai Niusiladi me vakadewa na COVID-19 mai vanua tani ena noda itikotiko.

E taqomaki vinaka tu na vanua ni tiko vakawawa qori qai levu na veivuke ena vakarautaki vei iko kei na nomu vuvale. Era sa mai vakaicili kina o ira e laurai nira na sega ni vakadewa na COVID-19 ena nodra lesu i Niusiladi, me kena ivakaraitaki o ira era pasitaka na veidikevi ni mate se sega vei ira na ivakatakilakila ni COVID-19. Na veivanua ni tiko vakawawa qo era otela, era tiko kina na timi ni veiqaravi ena tabana ni bula, o ira na veiqaravi ena otela kei ira na vakailesilesi ni matanitu.

E levu era na tiko ga ena vanua ni tiko vakawawa qori me 14 ga na siga.

Ena gauna qo sa sivia e 50,000 era sa biubiu mai na itikotiko vakawawa qori kei na korotini sa ra lesu tale ena nodra dui itikotiko.

Gauna cava o rawa ni biubiu kina?

Ena vinakati mo tiko ena itikotiko vakawawa vakarautaki me 14 na siga. Ena rairai tekivu qori ena gauna o yaco mai kina i Niusiladi se na gauna o curu kina ena itikotiko vakawawa ke o sega ni muria na veidusimaki e vauca na kena daramaki na iubi ni mata se na tiko veiyawaki.

Ke vakadonui e dua na lewenivuvale se dua na dauniveiqaravi me gole yani ena nomu rumu, se o veitaratara kei na dua e tauvi COVID-19, ena tekivu tale na nomu 14 na siga.

Se mani ituvaki cava ena vinakati na veivakadeitaki vua e dua na vuniwai ni sa oti nomu vakadikevi ena COVID-19 ni sega ni tiko vei iko na COVID-19 se o na sega ni rawa ni vakadewataka vua e dua tale ni bera ni o biubiu mai na itikotiko.

Ni laurai ni sega ni tiko vei iko na mate se o rawa ni vakadewa na COVID-19 e okati kina na nomu vakadeitaka ni o:

  • Sa lesu mai na itikotiko vakawawa e vakarautaki ena rauta e 14 na siga.
  • Sega ni 38 na dikiri se sivia na katakata ni yagomu.
  • E voleka ni kisi taucoko, e dikevi ni sega ni tauvi iko na COVID-19.

Ena rawa ni o vakaroti mo tiko tale me 28 na siga ke o sega ni vinakata mo dikevi ena COVID-19 se o sega ni okati vua e dua na vuniwai ni o galala ena nomu vakadewava na mate.

Mo na muria na veika kece qo mo biubiu mai kina ena itikotiko vakawawa qai taura e dua na ivola vakadei ni o sa vakacavara na nomu tiko vakawawa. Mo na vakalewena tale ga na Fomu ni Biubiu mai na iTikotiko Vakawawa se Managed Isolation Exit Form. Ena vukei iko ena tikina qo e dua na nasi qai sainitaka.

Dikevi wasoma na kemu ituvaki

Ni o tiko ena vanua vakawawa e vakarautaki ena dikevi wasoma na ituvaki ni nomu bula. Na nomu dikevi wasoma ena sega wale ga ni yaga ena nomu bula, ena vinaka tale ga vei ira era maliwai iko. Ena veivuke tale ga ena nomu qaravi vakavuniwai ke mani dewavi iko na mate.

Kerei nomu veitokoni vei ira na dauniveiqaravi ena vanua o vakaitikotiko kina. E nodra itavi mera qarava na veika me baleti iko qai vakadeitaka ni yaga na veiqaravi a vakayacori vei iko.

O na dikevi vakarua ena mate na COVID-19

Siga 3: Na imatai ni nona vakadikevi e dua ena COVID-19 na ika 3 ni siga ni dikevi ni tekivu kakana na mate ni oti e 5 na siga na kena dewavi dua na mate, e okati tale tiko ga kina na 2 na siga ni ilakolako lesu mai vanua tani.

Siga 12: Ni oti tale e 12 na siga ena dau caka tale na vakadikevi ni COVID-19 ni dau taura e vica vata na siga me qai laurai vei ira eso na mate. Na ikarua ni veidikevi qo ena qai kilai kina ke dua e galala mai na mate qai rawa ni biubiu ni sa oti e 14 na siga.

Ni dua e vakadikevi ena vakacurumi e qara ni ucuna e dua na vauvau balavu me tara sara na daku ni ucuna. E rawa mosimosi toka qori ia ena sega ni veivakaleqai. E sega ni yacova e dua na miniti me tauri e dua na sabolo.

Raica na iKuri ena so tale na itukutuku e vauca na nona dikevi e dua kei na kena macala.

Ke o sega ni vakadonuya mo vakadikevi ena COVID-19 qai ririkotaki ni o rawa ni vakadewava na mate o na rawa ni tiko tale me 28 na siga.

Mo na muria na nodra veidusimaki na dauniveiqaravi ni tabana ni bula se o ira na dauveitaqomaki ena gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa. Me ikuri ni nomu dikevi ena COVID-19, ena vinakati tale ga me dikevi na kemu ituvaki vei ira na vuniwai. Ke tukuni mo daramaka na iubi ni mata ena vinakati mo muria na veidusimaki qori.

E tiko na veivuke ke o vinakata

E bibi mo vakaraitaka vakadodonu na kemu ituvaki ena gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa. Qo e sala vinaka duadua e rawa ni qaravi kina na kemu ituvaki, nomu bula kei na ivakarau ni vakasama. Na timi ni dauniveiqaravi ena tabana ni bula era tiko wavoki la ena vanua o vakaitikotiko kina.

  • Ke o sega ni bula vinaka mo tiko ga ena nomu rumu qai qirita na timi ni veiqaravi ena nomu itikotiko. Era na tukuna na ka me caka tarava.
  • Ke mani yacovi iko na ivakatakilakila ni COVID-19 me vaka na mate ni batabata, vuvu, leka na nomu icegu se mosi ni tilotilo, mo nanuma mo tiko ga ena nomu rumu qai qirita e dua na dauniveiqaravi ena itikotiko qori me baleta na kemu ituvaki. Era na tuvanaka me gole yani e dua na vakailesilesi ni tabana ni bula ena itikotiko qori me lai raici iko.

E macala ni sega ni rawarawa na lai tiko vakawawa ena vanua e vakarautaka na matanitu ia e dua na ituvatuva bibi dina me muri me rawa ni vakaoti kina na mate na COVID-19 e Niusiladi. Na nomu tiko vakatikitiki kei na nomu vakaraica me dikevi na kemu ituvaki, o sa vakaitavitaki iko tiko ena itavi bibi ena kena vakayacori na inaki qori.

O ira e nanumi nira tauvi COVID-19

Ke dua ena vanua o vakaitikotiko kina e nanumi ni tauvi COVID-19, o na kerei mo tiko ga ena nomu rumu me yacova ni o vakasalataki tale ni o sa rawa ni biubiu mai kina. E macala ni na sega ni rawarawa qai rawa ni veivakacudrui qori ia e bibi vei keitou na nomu bula.

Ni sa vakadeitaki ena itikotiko ni dua e tauvi COVID-19, era na biu vakatikitiki ni bera ni vakau ena itikotiko ni korotini. Ena vakasavasavataki vinaka tale ga na itikotiko e kune kina e dua na kisi ni mate qori.

Mo nanuma tiko mo tiko veiyawaki me rua na mita kei ira na so tale ena vanua o vakaitikotiko kina mo kua kina ni o veitaratara voleka kei dua e sega ni dou veiwekani.

Veiqaravi e vakayacori ena vanua o vakaitikotiko kina

Ena leqa tubukoso

Ena gauna ni leqa tubukoso sa tiko na ituvatuva me muri ena vanua o vakaitikotiko kina. Mo vakawilika qai saga me matata vei iko na ka mo cakava qai vakayacora na ka era tukuna na dauniveiqaravi ena itikotiko.

E tabu mo nakita me rogo na alamu ni kama ena itikotiko, ke o mani tobo o na veilewaitaki. Me rua na mita nomu yawaka eso tale qai daramaka na iubi ni mata e vakarautaki vei iko.

A team of health professionals are always available at your facility.

Contact the hotel reception and ask for a nurse to help you with your health concerns. The health staff will also be able to assist with any medication and prescription requirements.

Veivuke vakavuniwai

Na timi ni dauniveiqaravi ena tabana ni bula era tiko wavoki la ena vanua o vakaitikotiko kina. Veitaratara kei ratou ena reception

qai kerea e dua na nasi me vukei iko ena veivuke vakavuniwai o gadreva. Ena tokoni iko na dauniveiqaravi ena wainimate se ivola ni wainimate ena vukei iko.

Kakana

Na kemu katalau, vakasigalevu kei na vakayakavi ena vakarautaki. Ke vinakati eso tale na kakana ena saumi.

Mo vakaraitaka vei ratou lewe ni timi ena nomu itikotiko ke rawa ni vakaleqai iko eso na mataqali kakana se tiko ga na kakana vakadreti vakavuniwai mo kania ena vuku ni kemu mate me vaka na mate na Crohn.

Ena rawa ni o otataka tale ga ena veilawa na kemu kakana me qai kau yani vei iko. Mo veitaratara kei ratou na timi ni veiqaravi ena nomu itikotiko me baleta na veiqaravi eso ni kena kau yani na ka o gadreva ena nomu rumu.

Talevoni ena rumu (landline) kei na wi-fi

Na qiri ena loma ni otela mo veitaratara ena dua tale na rumu se veiqaravi o gadreva e sega ni saumi.

E saumi na qiri e tuba ena isau e lavaka na otela (saumi vakaminiti). Veivosaki kei na dua na dauniveiqaravi ena otela me dola vei iko na veiqaravi qori mo qiri e tuba.

E sega ni saumi na Wi-Fi. Veivosaki kei ratou na dauniveiqaravi ena otela mo kila eso tale na itukutuku. Oni uqeti moni vakayagataka na veiporokaramu ni qiri e tuba e tiko ena nomuni talevoni me vaka na FaceTime, Messenger kei na WhatsApp mo kua kina ni vakaleqai ena saumi qiri ni o vakayagataka na talevoni ena nomu rumu.

Vale ni wai ni māori naba ni talevoni sega ni saumi

Ngā Kaitiaki o Te Puna Rongoā o Aotearoa – na iSoqosoqo ni Vale ni wai se na Māori Pharmacists Association (MPA) e vakarautaka e dua na naba ni talevoni sega ni saumi me sauma na nodra taro na kaumātua se whānau ena veika e vauca na wainimate mera gunuva.

Qirita na 0800 664 688 qai solia kina na naba me ratou tarai kemuni yani kina. E dua na kai Māori e veiqaravi ena vale ni wai ena qiriti kemuni yani mo na lai laurai se kōrero ena loma ni 24 na aua.

Mo veitalanoa kei na dua na dauniveiqaravi ni tabana ni bula ena vanua o vakaitikotiko kina ke o gadreva vakatotolo na ivakasala vakavuniwai.

Sava ni isulu

Ena tuvanaki na siga me dau sava kina na isulu. Mo taroga e dua na dauniveiqaravi ena otela se na timi e veiqaravi tiko ena vanua o vakaitikotiko kina ena veika e vakarautaki ena itikotiko qori.

Ke o kemuni se dua na lewe ni nomu vuvale e gadreva na veivuke, mo veivosaki kei na timi ena vanua o vakaitikotiko kina se qirita na reception ena otela.

Taqomaki qai bulabula vinak

Ni o tiko ena itikotiko vakawawa e qaravi vakavinaka qo, o sa veitokoni tiko ena kena valuti na COVID-19, tarova na kena dewa, qai taqomaka na bula.

Na gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa vakarautaki qo e bibi mo vakamuria eso na lawa mo taqomaki qai bulabula vinaka tale ga kina. Ena tuvanaki vakamatau na gauna o na rawa ni biubiu mai kina na rumu. Ena vinaka mo doka qai muria na nodra veidusimaki na dauniveiqaravi ena otela o vakaitikotiko kina.

  • Mo savata na ligamu ena sovu kei na wai (ena rauta na 20 na sekodi) qai vakamamacataka vakavinaka se vakayagataka vakawasoma na isava na liga na sanitiser.
  • Mo vu se suru ena ilobi ni duruduru ni ligamu se ubia na gusumu se na ucumu ena kena iqusi pepa. Biuta sara ena kavanibenu.
  • Mo kua ni tara na matamu, qo e okati kina na yaloka ni matamu, na ucumu, se na matamu ke sega ni savasava na ligamu. Ena rairai kakabi tu ena veivanua eso e tarai wasoma na weli se na buno ni yago.
  • Kua ni curuma na nona rumu e dua tale e sega ni dou vuvale vata.
    • Mo veitaratara ga kei ira dou veiwekani se vuvale vata.
  • Mo yawaki ira tiko ga eso tale me 2 na mita vakavo o ira dou 'veiwekani' (vuvale/kemu isa).
    • Na COVID-19 e dewa ena weli se buno ni yago, na nomu tiko gona vakatikitiki mai vei ira eso tale qai vakamuria na ivakarau ni tiko bulabula ena taqomaki iko kei ira eso tale ena kena veidewavi na mate na COVID-19.
  • Mo daramaka na iubi ni mata e soli vei kemuni ena veigauna kece ni o biubiu mai na nomuni rumu se na gauna e curu yani kina e dua ena rumu me lai vakavinakataka e dua na ka se sasamaki.
    • Me ikuri ni itukutuku ni kena ivakavakayagataki dodonu ni iubi ni mata e vakamacalataki ena tabana e 27 kei na 28 ni ivola qo.
  • Mo vakaukaua yago ga ena nomuni rumu yadua ena veivanua e rawa.
    • Ena tuvanaki ena so na gauna na taubale se na vakaukaua yago mamada ga, ia era na tiko na dauniveiqaravi mera yadrava vakavinaka na tikina qori.
    • Ke o sega ni bulabula vinaka mo na veitaratara kei na timi ena vanua o vakaitikotiko kina mo veivosakitaka eso na ivakarau ni vakaukaua yago.
    • Me rua na mita nomuni yawaka eso tale qai daramaka na iubi ni mata e vakarautaki vei kemuni.
  • E rawa ni tagi na alamu ena kuvu, kubou, na buebue ni ka e saqa kei na so tale na mataqali kubou.
    • Me kua na vakatavako se vakayagataki na vape ena rumu.
    • Kua ni vakasaqa ena rumu.
    • Kua ni cobara e vicavata na ka ena livaliva.
    • Kua ni vakamamacataka ena heater na veika e kamakama rawarawa me vaka na tawelu kei na so tale.
    • Ke tagi na alamu ni kama mo muria na veidusimaki vei ratou na dauniveiqaravi kei na vakailesilesi ena otela ena sala mo dou gole kina e tautuba.

Tiko na vakatatabu

Na nomuni tiko ena itikotiko vakawawa e qaravi vakavinaka e dua na ituvatuva bibi dina me taqomaki kina o Niusiladi mai na tete kei na veidewavi ni COVID-19. E tiko na lawa kei na veidusimaki ni ka o sega ni rawa ni cakava ena veivanua qori.

Tiko ga ena nomu rumu

Ena vinakati mo tiko ga ena nomu rumu vakavo sara ke gadrevi mo biubiu mo gole ena dua na vanua. Ena taqomaki iko qo me kua ni tauvi iko na mate qai tarova na nomu vakadewava na COVID-19.

Ke o via biubiu mai na nomu rumu moni nanuma moni daramaka na iubi ni mata a vakarautaki vei kemuni. E sega ni dodonu me vakayagataki ena itikotiko vakawawa se itikotiko ni korotini na iubi ni mata e vakayagataki tale se so tale na iubi ni mata,

vakavo ga na kena e vakarautaki vei kemuni.

Ena sega na veisiko ena itikotiko qo

Era na sega ni rawa ni lai veisiko yani na nomu vuvale se nomu itokani me tarovi kina na dewa ni COVID-19.

E sega ni saumi na Wi-Fi ena otela. Veitaratara wasoma kei ira nomuni vuvale ena so tale na gaunisala ni veitaratara me vaka na qiri se vakayagataki ni app ni talevoni se kompiuta me vaka na Zoom, SKYPE, kei na so tale.

E vakatabui na veitaba kei na katoni ni vidio

E sega ni vakatarai me caka na veitaba se katokatoni ni vidio se katoni ni vosa ena veivanua vakatabui ena itikotiko.

Qo e okati kina na rumu ni vakadidike e tiko kina na nasi, rumu ni vakadidike, veivanua ni veiqaravi kei na vanua e yadravi vinaka.

Moni vakaraitaka na veidokai ke curu yani e dua na dauniveiqaravi ni otela ena nomuni rumu, moni kua ni tabaki ira, katona ena iyaloyalo se katona na domodra.

Sitoa kei na volivoli ena veilawa

Oni na sega ni rawa ni biubiu mai na nomuni itikotiko, ia oni rawa ni otataka ena veilawa na ka oni vinakata me qai vakau yani ena vanua o vakaitikotiko kina. E levu na sitoa ni volivoli ena veilawa se internet, se so na sitoa ga ena vanua o toka kina e vakarautaka na veivoli ena veilawa.

Keitou ciqoma ke ra via mai biuta eso na lewe ni nomuni vuvale se itokani eso na ka ena nomuni tiko ena otela.

Veivosaki kei ratou na timi ni veiqaravi ena otela se taroga ena reception ena ituvatuva me muri me rawa ni kau yani kina eso na iyaya e gadrevi.

Veitaratara kei ira na tabana ni kakaburaki

Dua na ka na nodra via kila na tiko e tuba na veika e vakayacori ena itikotiko vakawawa kei na itikotiko ni korotini. Era na rairai veitaratara yani vei kemuni na ivakalesilesi ni itukutuku kaburaki ia ena vakatau sara ga vei iko na nomu veitaratara kei ira.

Mo nanuma tiko ni sega ni rawa ni curu yani ena otela o ira na dauvolaitukutuku.

Ke o vakadonuya mera veitaratara yani vei kemuni, me vakayacori ga na veivosaki qori ena talevoni se qiri ena vidio.

NANUMA: Eda cakacaka vata tiko, keitou na saga tale ga ena neitou vinaka taucoko moni marautaka na nomu tiko.

E tiko na sala moni vakaraitaka kina vei keimami ke tiko na ka oni kauai kina se leqataka ena gauna oni tiko kina eke. Moni veitalanoa
e liu kei ratou na lewe ni timi ena itikotiko qo. Era tu vakarau mera veivuke.

Oni rawa tale ga ni ripotetaka ke dua e sega ni vakamuria tiko na lawa, se vakayacora tiko eso na ka e rawa ni vakadewataka kina na COVID-19.

Raica na: www.covid19.govt.nz/compliance(external link)

Qarauna na ivakarau ni nomu vakasama kei na nomu bula

E sega ni rawarawa qai dredre na gauna eda bula donuya tu qo.

Ke o kauaitaka se o ira tale eso na ivakarau ni lomamu se nomu bula, sa tiko na itukutuku kei na iyaragi me vukei iko me vinaka tale na ivakarau ni nomu vakasama mo rawa ni vakacavara vinaka kina na nomu tiko ena vanua qo.

Ke o sega ni vosota rawa na ituvaki qori. Ena vinaka mo veitaratara kei na dua na kenadau ena tabana ni bula. Mo na veitaratara taumada kei na dua na nasi se vakailesilesi ena tabana ni bula ena itikotiko qori.

1737

Qiri se vakauitukutuku ena 1737 ke o rarawa, lomaleqa, vusolo na lomamu se vakaleqai na ituvaki ni nomu vakasama. E sega ni saumi na qiri qori, o rawa tale ga ni qiri ena dua na gauna cava ga, 24 na aua ena dua na siga, 7 na siga ena dua na macawa.

Getting through Together

Na Getting through Together (Veivuketaka Vata) e vakarautaka eso na vakatutu yaga mo qarauna kina na nomu bula kei na nomu vuvale ena gauna e tarai keda tiko kina na matetaka na COVID-19.

www.allright.org.nz(external link)

Sparklers

Na Sparklers at Home e dua na iyaragi ena veilawa vei ira na itubutubu, e vakarautaki tu kina e levu na qito e yaga qai marautaki vei ira na vuli ena paraimiri kei na itabagone.

www.sparklers.org.nz(external link)

Mentemia

Mentemia e dua na app me dikeva, vukea, qai vakavinakataka na ivakarau ni nomu vakasama ni biuta na isausau mo tekia e veisiga qai vakaraica na nomu toso.

www.mentemia.com(external link)

Melon

Melon e vakarautaka na veitokoni ena ivakasala ni bula kei na veika mo kauai kina mo lewa vinaka kina na ivakarau ni yalomu. E tokoni ira tale ga na itabagone ena vidio, vakatutu, cakacaka, so na cakacaka e wasei ena sala ni veimaliwai ena veilawa kei na dua na veitarogi lekaleka me lewai vinaka kina na lomabibi.

www.melonhealth.com(external link)

Just a thought

Na Staying on Track e dua na sala ni veivakavulici e vakarautaki ena veilawa e vakavulica na iwalewale kei na ivakarau me lewai vinaka kina na rarawa, lomaocaoca, qai vakamuria vinaka na ivakarau ni nomu bula kei na nomu vuvale.

www.justathought.co.nz/covid19(external link)

Na website ni tabana ni bula e vakarautaka e levu na itukutuku kei na ivukevuke yaga e tokona na ivakarau ni nomu vakasama, e vakatura tale ga na isoqosoqo e rawa ni veivuke ke o gadreva eso tale na veitokoni.

www.health.govt.nz/covid-19-mental-wellbeing(external link)

Veitokoni mo taqomaki mai na ivalavala kaukaua

E kauaitaka vakalevu o Niusiladi na ivalavala kaukaua e vakayacori e vale kei na ivalavala kaukaua e vauca na veiyacovi. Me kua ni dua e vakila ni vakarerei se vakacacani mai vei ira eso tale. Sa tu na veivuke e vakarautaki vei ira na uabula kei na gone.

New Zealand Police

Qirita na 111

Ke o kila ni o na rawa ni vakaleqai mo qirita na Ovisa ena 111. Ke o sega ni rawa ni vosa, rogoca qai digitaka na naba 55 – qo na biuti kemuni vakadodonu vei ratou na Ovisa.

Family violence it's not OK

E sega ni OK laini ni veivuke ena ivalavala kaukaua e vale

Na laini ni itukutuku me baleta na ivalavala kaukaua e vale 0800 456 450 e vakarautaka  na itukutuku ena loma ni vitu na siga dua na macawa, mai na 9 na mataka ina 11 na sigalevu.

Safe to talk

O rawa ni talaucaka nomu leqa

Sa tiko na naba ni veitaratara e vakarautaka na matanitu me baleta na veivakamavoataki ena sala ni veivakasagai ena veiyacovi ena talevoni kei na veilawa. Qirita na 0800 044 334.

Veitokoni ena bula yadua

Sa tiko na veivuke e vakarautaki ke o vinakata eso na itukutuku yaga se veiqaravi, e okati tiko kina na veivuke vakailavo (kei na so tale na veivuke o gadreva).

Ena rawa ni veitokoni ena levu na sala na Ministry of Social Development, e tiko tale ga na ituvaki e rawa ni veivuke kina. Oni rawa ni kerei ira tale ga na dauniveiqaravi ena vanua o vakaitikotiko kina mera tokoni kemuni kina. E vinaka me qarai rawa na veivuke qori ena gauna ga oni se curu kina ena itikotiko vakawawa ni matanitu moni ciqoma sara na veitokoni qori ena gauna oni sa biubiu mai kina.

Work and Income

Cakacaka

Ke oni vaqara cakacaka ena gauna oni sa na biubiu mai kina ena itikotiko vakawawa, sa tu na

veigaunisala ena veilawa e rawa nira veisemati kina na itaukei ni cakacaka kei ira era vaqara cakacaka tiko.

Ke o raica e dua na cakacaka o na taleitaka, sa tu na veivuke e vakarautaki mo veivosaki kina kei itaukei ni cakacaka. E tiko tale ga na veivuke e vakarautaki me baleta na vuli cakacaka kei na nomu vakamatauni iko ena cakacaka, na vakarautaki ni CV, ivola veitokoni se vakaleweni ni fomu ni kere cakacaka.

Me ikuri ni itukutuku, sikova na:

www.jobs.govt.nz(external link) se www.workandincome.govt.nz/work(external link)

Veivakavaletaki

E dodonu meda tiko kece ena dua na vanua e taqomaki vinaka, eda bulabula vinaka tale ga kina.

Ke sega ni dua na vanua mo gole kina ni sa cava na nomu tiko ena itikotiko vakawawa e vakarautaka na matanitu, o rawa ni tokoni mo kunea e dua na vanua mo vakaitikotiko kina. Qirita na Ministry of Social Development riqc@msd.govt.nz

Ke o gadreva eso tale na itukutuku rai ena: www.workandincome.govt.nz(external link)

Ministry of Social Development

Veika vakailavo

Ke sega na nomu cakacaka se o sega ni rawa ni cakacaka ena loma ni dua na gauna mai liu qo, o rawa ni vukei tale ga vakailavo.

Mo kila eso tale na itukutuku me baleta na mataqali veitokoni vakailavo ena rawa ni vakarautaki vei kemuni, sikova na

check.msd.govt.nz(external link)

iSau ni veitosoyaki

Ena rawa ni vakarautaki eso na veivuke ke o gadreva na veitokoni vakailavo mo lesu tale ena vanua o vakaitikotiko kina. E sega ni gadrevi sara mo sa okati tu kei ira e vakarautaki vei ira na veitokoni ni matanitu se so tale na veivuke.

Imeli ina: riqc@msd.govt.nz

Yabaki 18 lako sobu

Ke o yabaki 18 lako sobu, keitou na vukei iko kei na nomu whānau/itubutubu/dauniveisusu mo dou marautaka na nomudou tiko, mo dou taqomaki tale ga. Ena rairai tiko eso tale na veivuke e vakarautaki, me vaka na kena rawa ni vakayacori na cakacaka mai koronivuli.

Oni rawa ni sarava na Home Learning TV ena tvnz.co.nz on-demand(external link). E sivia e 300 na iwasewase ni yaloyalo e vakarautaki kina na lesoni e baleti ira na se qai muri vuli kei na gonevuli kece. E vakarautaki tale ga na veimataqali lesoni ni vuli kei na lesoni e vukea na nodra bula na gone, itabagone kei na nomu whānau ena learningfromhome.govt.nz donuya na gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa.

E vakatarai me mai tiko kei iko ena itikotiko vakawawa ni matanitu e dua na nomu itubutubu se dauniveisusu, o rawa ni vakalewena na kena fomu. Na itukutuku eso e vauca na nodra vakatarai eso mera gole mai ena itikotiko vakawawa ni matanitu ena tiko ena tabana e 20 ni pakete qo.

iSau ni vanua ni tiko vakawawa

Me veiraurau kei na ka era namaka na lewenivanua ena vuku ni itataqomaki e vakarautaka na Matanitu kei na vukudra na biubiu qai lesu mai na noda vanua, e veiganiti me taura lesu na Matanitu e dua na iwase ni ilavo e vakayagataka ena itikotiko vakawawa e vakarautaki.

A tekivu na kena saumi na veika qo ena 12.01am ena 11 Okosita, 2020.

E vica na kena isau?

E $3,100 ke dua ga e vakayagataka na rumu (gone se qase) $950 na isau ni dua tale na uabula e curu yani kina qai $475 dua na gone (yabaki 3 ina 17 era okati kece kina) era wasea vata e dua na rumu, okati vata kece na ivakacavacava na GST.

E sega ni saumi o ira na gone e lailai mai na yabaki 3 na nodra yabaki ni bula ra qai tiko ena rumu kei na dua tale na tamata.

Ke o na sauma na rumu, o na sauma ga na rumu yadua. Kerei mo raica na www.miq.govt.nz/charges ena so tale na itukutuku.

O cei mera sauma?

  • O ira na lewenivanua e Niusiladi e lailai mai na 90 na siga na nodra veisiko e NIusiladi, vakavo sara ke rawata na ivakatagedegede e tarovi ira mera kua ni sauma e dua na ka. O ira na lewenivanua ni Niusiladi (okati kina o ira mai na Yatu Kuka, Niue, kei Tokelau) kei ira na rawata na visa ni lewenivanua tudei (residence), o ira na lewenivanua e Ositerelia kei na lewenivanua tudei e Niusiladi era vakaitikotiko ga e Niusiladi.
  • O ira na lewenivanua e Niusiladi me vaka sa vakamacalataki oti mai cake era biubiu mai Niusiladi ena se ni oti na 12.01am ena 11 Okosita 2020.
  • O ira na taura na visa ni tiko vakalekaleka (temporary visa), vakavo sara ke ra vakaitikotiko ga e Niusiladi ena 19 Maji 2020 qai biubiu ena se ni bera na 19 Maji 2020.
  • O ira era curu mai ena noda vanua ena vuku ni cakacaka bibi e gadrevi se veiqaravi ena tabana ni bula mera na sauma. Ke o sega ni kila se o cei me na sauma, mo veitaratara kei itaukei ni nomu cakacaka.

Ke na gadrevi mo sauma, mo na download taka qai vakalewena ena mona livaliva na fomu e vakatokai na Fee and Waiver ena www.miq.govt.nz/charges. Ni o sa vakalewena oti na fomu qori, mo imelitaka sara ina fees@miq.govt.nz

Na cava na kena ibalebale ni dua e galala mai na kena sausaumi (exempt) kei na dua e rawa ni laveti nona sausaumi (waiver)?

O ira era galala mai na sausaumi e vakaibalebale vei ira e sega ni gadrevi mera sauma na nodra tiko ena itikotiko vakawawa se na itikotiko ni korotini.

O ira e rawa ni laveti nodra sausaumi e vakaibalebale vei ira na dodonu mera sauma na nodra tiko ena itikotiko vakawawa kei na itikotiko ni korotini, ia era rawa ni vakalewena na fomu me laveti eso se na ka kece mera sauma.

O cei era galala mai na sausaumi?

  • O ira na kai Niusiladi era na tiko e Niusiladi me sivia e 90 na siga. Era sega tale ga ni biubiu mai Niusiladi ena se ni oti na 12.01am 11 Okosita, 2020.
  • Na kemu isa, ira na gone kei na dauniveisusu era tiko vakawawa se gole tiko mai kei na dua e galala mai na sausaumi (vakavo ke ra gole tiko mai ena cakacaka e gadrevi vakabibi).
  • Dua e vakaitikotiko e Niusiladi e gole ena itikotiko vakawawa me lai qarava e dua e galala mai na sausaumi.
  • O ira na se qai curu mai ena imatai ni gauna e Niusiladi, okati kina o ira na isenivalu, dua e gadreva na veivuke ni matanitu, o ira e gadrevi mera taqomaki kei ira era curu mai ena veitaqomaki ni matanitu ena vuku ni ivalavala kaukaua.
  • O ira na curu mai Niusiladi nira dewa mai ena vuku ni veiqaravi vakavuniwai e vinakati vakatotolo se o ira na vakabulai mai wasawasa.
  • O ira na tauvimate era gole mai ena veitokoni ni Veiqaravi vakavuniwai ni Tabana ni Bula se na Ministry of Health High Cost Treatment Pool se o ira na gole mai ena veivuke ni Ministry of Foreign Affairs and Trade’s New Zealand Medical Treatment Scheme.
  • O ira na lewenivanua e Niusiladi era vakaitikotiko mai na Yatu Kuka, Niue kei Tokelau era gole mai Niusiladi ena vuku ni veiqaravi vakavuniwai.
  • O ira na lewenivanua e Niusiladi era vakaitikotiko mai na Yatu Kuka, Niue kei Tokelau era mai vakaitikotiko vakalekaleka ga e Niusiladi nira lesu tale mai dua tale na Matanitu (e sega ni sivia na 90 na siga na nodra tiko) oti mera qai lesu tale ena Yatu Kuka, Niue se Tokelau (tiko me rauta ni 90 na siga).
  • O ira era vakalesui tale mai Niusiladi, era vakatokai mera "returning offenders" ena ruku ni Lawa ni Returning Offenders (Management and Information) ni 2005 kei na dua na lewenivanua e New Zealand vakasukai lesu mai Ositerelia.
  • O ira na vakailesilesi era veiqaravi tu ena so tale na Matanitu, okati kina nodra vuvale, o ira tale ga era matataka na matanitu ena so tale na vanua.

Ke o nanuma ni o sa galala mai na sausaumi qori, mo vakalewena sara na Fomu ni Fee and Waiver ena www.miq.govt.nz/charges qai vakamacalataka kina na vuna. Ni o sa vakalewena oti na fomu qori, mo imelitaka sara ina fees@miq.govt.nz

O cei e rawa ni laveti nona sausaumi?

E soli na galala vei ira kece na tiko ena itikotiko vakawawa na digidigi me laveti nodra sausaumi. Era na dikevi yadudua na ivola kerekere qori qai vakatau ena kedra dui ituvaki.

E rawa ni laveti na sausaumi ni dikevi na dredre vakailavo e vakila tiko e dua kei na so tale na ituvaki, wili kina ke:

  • A biubiu e dua na lewenivanua e Niusiladi mera lesu vata mai kei na dua tale e lewenivanua eke e gadreva na veivuke ena nona lesu mai ni vakaleqai na ituvaki ni yagona se sega ni rawa ni lesu taudua mai, e mai vakavuna gona me curu ena itikotiko vakawawa ni matanitu.
  • O ira na gole mai Niusiladi se biubiu mai Niusiladi ena vuku ni veiqaravi vakavuniwai.
  • Ena so tale na ituvaki ni veinanumi e vinakati kina vua e dua me sikova e dua e tauvimate se wekana voleka sa vakarau takali se tiko ena dua na veibulu se tangihanga (se mani tiko e Niusiladi se vanuatani)

Me ikuri ni ivakamacala me baleti ira era rawa ni laveti nodra sausaumi kei na ivola eso e rawa ni tokona, moni rai ena www.miq.govt.nz/charges

Sala mo kerea kina me laveti na sausaumi

Me laveti na sausaumi, mo na download taka qai vakalewena ena mona livaliva na fomu e vakatokai na Fee and Waiver ena www.miq.govt.nz/charges. Ni o sa vakalewena oti na fomu qori, mo imelitaka sara ina fees@miq.govt.nz. Mo nanuma tiko mo vakauta (attach) vata kei na fomu qori na ivola veitokoni se so tale na itukutuku me tokona na vuna me laveti kina na nomu sausaumi.

Saumi ni ka e lavaki

O ira na gadrevi mera sauma na nodra tiko ena itikotiko vakawawa ena vakau yani vei ira na ka mera sauma nira biubiu mai na itikotiko qori qai dau soli e 90 na siga me na saumi kina. Ena vakamacalataki ena ivola ni sausaumi na sala mera sauma kina. Ena sega ni gadrevi mera sauma ena itikotiko vakawawa era tiko kina.

Me ikuri ni itukutuku me baleta na sausaumi ni itikotiko vakawawa

O kerei mo rai ina www.miq.govt.nz/charges

Biubiu mai na vanua ni tiko vakawawa ni oti e 14 na siga

Ena vinakati mo tiko ena itikotiko vakawawa vakarautaki me 14 na siga.

Mo sa vakarautaka rawa tu na gaunisala mo biubiu kina

E bibi me matata rawa tu vei iko na vanua mo gole kina ni o sa na biubiu mai ena vanua o vakaitikotiko kina vakawawa. Era na tarogi iko na dauniveiqaravi ena itikotiko qori ena nomu gaunisala ni veitosoyaki ni bera ni o biubiu.

  • Me matata vei iko na vanua o na gole kina kei na sala o na yaco kina ekea
    • Ena matata kina vei keitou na gauna o na biubiu kina, me rawa ni keitou vakarautaka na nomu lako qai tokoni kemuni ena nomuni biubiu.
  • E tiko na lori ni veiusa ena rara ni waqavuka
    • O na rawa ni kau lesu ina rara ni waqavuka o kele mai kina ke o vinakata qori.
  • Mo na tuvanaka ga na nomu igolegole mai na itikotiko vakawawa qori mo lako ena dua tale na icili se itikotiko
    • Ke o sega ni rawa ni tuvanaka nomu ilakolako mo na qiriti ratou na dauniveiqaravi mo kere ivakasala.
  • Mo veivosaki rawa kei keitou ke o sega ni kila na vanua mo lako kina
    • Ke sega ni dua na vanua veiganiti mo gole kina, veitalanoa rawa kei ira na dauniveiqaravi era tiko ena otela mera veitaratara kei na isoqosoqo e vakatura na Matanitu mera vukei kemuni.

Mo vakamacalataka rawa vei ira na dauniveiqaravi ena otela ke veisau nomu ituvatuva ni veitosoyaki ena gauna o tiko kina ena otela. Raica na iKuri 2 ena levu tale na itukutuku.

Biubiu ena itikotiko

Ena vinakati na veivakadeitaki ni vuniwai vei ira kece era sega ni tauvi COVID-19, ni oti nodra vakadikevi, nira na sega ni vakadewataka tale vua e dua na COVID-19 ena gauna era biuta kina na itikotiko.

Ena rawa ni o vakaroti mo tiko tale me 28 na siga ke o sega ni vinakata mo dikevi ena COVID-19 se o sega ni okati vua e dua na vuniwai ni o galala ena nomu vakadewava na mate.

Ni laurai ni sega ni tiko vei iko na mate se o rawa ni vakadewa na COVID-19 e okati kina na nomu vakadeitaka ni o:

  • Sa lesu mai na itikotiko vakawawa e vakarautaki ena rauta e 14 na siga
  • Sega ni laurai vei iko na ivakatakilakila ni COVID-19, wili kina na mosi ni tilotilo, vuvu se sega ni cegu vakavinaka/leka nomu icegu
  • Sega ni 38 na dikiri se sivia na katakata ni yagomu
  • E voleka ni kisi taucoko, e dikevi ni sega ni tauvi iko na COVID-19

Mo na muria na veika kece qo mo biubiu mai kina ena itikotiko vakawawa qai taura e dua na ivola vakadei ni o sa vakacavara na nomu tiko vakawawa. Mo na vakalewena tale ga na Fomu ni Biubiu mai na iTikotiko Vakawawa se Managed Isolation Exit Form. Ena vukei iko ena tikina qo e dua na nasi qai sainitaka.

O na biubiu ena vanua mo lako kina me vaka na ka o sa tuvanaka.

Oni kerei moni yadrava tiko ga na vakatagedegede e tiko kina na matanitu o Niusiladi ena COVID-19 qai muria na veivakadreti e vauca na tiko veiyawaki, vakasavasavataki ni liga kei na iubi ni mata ena gauna o biuta kina na vanua qo.

Eso tale na ivakamacala me baleta na vakatagedegede e tiko kina na noda vanua e rawa ni laurai eke:

www.covid19.govt.nz/alert-system(external link)

Tauvimate ni o biubiu

Ke tiko eso na nomu vakatataro me baleta na kemu ituvaki se o tekivu vakila na ivakatakilakila ni matetaka ni COVID-19, mo qirita na Healthline ena 0800 358 5453 se vuniwai.

Ke yaco e dua na leqa tubukoso qirita na 111.

Mo nanuma

Na ivakatakilakila ni COVID-19 na:

  • Vuvu
  • Mosi ni tilotilo
  • Savu ni ucu
  • Sega ni boica rawa e dua na ka
  • Leka na icegu
  • Matetaka

Ke o sega ni vosota rawa na ituvaki qori. Ena vinaka mo veitaratara kei na dua na kenadau ena tabana ni bula. Ke o vinakata eso tale na itukutuku, rai ena www.health.govt.nz/covid-19(external link)

Galala mai na saumi ni itikotiko vakawawa

E qaqaco vinaka na gaunisala e vakayagataka na Matanitu o Niusiladi me taqomaki kina na Matanitu mai na COVID-19. E neitou itavi me keitou tarova na dewa ni COVID ena itikotiko, e sega tale ga ni keitou rawa ni vakaleqa na noda bula.

Me tiko sara e dua na vuna vinaka ena qai rawa ni biubiu kina e dua mai na itikotiko vakawawa e vakarautaki, e dikevi tale ga ni sega ni rawa ni veidewavi na mate vei ira na lewenivanua qai rawa ni lewai vinaka na ituvaki qori. E kena ivakarau ga ni bera ni biubiu e dua me laurai ni sa dikevi ena siga 3 kei na ika 12 ni siga ena COVID-19 qai laurai ni sega vua na mate, sa dikevi vinaka tale vakavuniwai na kena ituvaki. Ena via dredre sara mo vakatarai mo biubiu ena itikotiko vakawawa ke o biubiu mai se o lesu mai ena dua na matanitu e tiko sara i cake na ivakatagedegede ni veivakaleqai ni COVID-19.

E va ga na gaunisala ena galala kina mai na sausaumi e dua e tiko ena fomu ena veilawa: Transit Passenger; Medical Exemption; Joining Someone in Managed Isolation; kei na Exceptional Circumstances. E dikevi vakavinaka na fomu e vakaleweni qai laurai yadua na kisi, e sega tale ga ni rawarawa me vakadonui e dua na ituvaki me vakamuria vinaka ivakatagedegede ni ka me muri.

Me ikuri ni itukutuku e vauca na nona galala e dua mai na sausaumi kei na nomu vakalewena na kena fomu, mo rai ena:

www.miq.govt.nz/exemptions.

Ke sa soli vei iko na veivakadonui mo biuta na itikotiko vakawawa e vakarautaki, se na vinakati ga mo vakacavara e 14 na siga ni tiko vakawawa mai na gauna o yaco mai kina i Niusiladi.

Ena sega ni vakadonui mo biubiu ke laurai vei iko na ivakatakilakila ni mate na COVID-19 ena gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa e vakarautaka na matanitu qai o toki ina otela ni korotini.

iKuri 1: iTukutuku ni vakadikevi ena COVID-19

E bibi mo wilika se me vakamacalataki vei iko na itukutuku ni nomu dikevi ena COVID-19 e toka e ra qo. Mo veitalanoa kei ira na dauniveiqaravi ena tabana ni bula ena vanua o tiko kina ke dua na ka o kauai kina.

Na cava ena yaco niu dikevi ena COVID-19?

  • O na kerei mo vakalewena rawa e dua na fomu se sauma eso na taro, mo na vakaraitaka tale ga na sala mera veitaratara kina vei kemuni.
  • Ena vakacurumi ena qara ni ucumu e dua na tolo ni vauvau balavu me tara sara na daku ni ucumu, o na sega soti ni marautaka ia e sega ni veivakaleqai. E sega ni yacova e dua na miniti me tauri e dua na sabolo.
  • Mo na tukuna rawa vua na vuniwai e qaravi iko ena itikotiko vakawawa ke yacovi iko e dua na mataqali mate ni tavoci ni kuli ni yago, e vakadredretaka me cevata ni nomu dra, se o vakayagataka tiko na wainimate ni vakawaicalataki ni dra. Ke yacovi iko tiko na ituvaki qori era na rawa ni vakatulewataka mo kua ni dikevi ni bibi sara na kemui ituvaki.
  • Ena rawa ni taura e vica na siga me qai yaco mai na macala ni nomu dikevi.
  • E sega ni saumi na nomu dikevi.
  • O na tiko ga ena itikotiko vakawawa qai muria na lawa e vauca na nomu tiko me yacova ni o sa taura e dua na kena macala.

Na cava na yaco ke sega ni kune vei au na mate?

  • Ke sega ni laurai vei iko na mate ena vakau yani ena nomu talevoni e dua na text se o na qiriti yani, se na gole yani e dua e vei ratou na tabana ni bula era veiqaravi tiko ena vanua qori.
  • Ke sega qai katolu ga ni siga o dikevi kina ena vinakati mo na se tiko tale mada ena itikotiko vakawawa.
  • Ke o dikevi ena ika 12 ni siga ena dikevi na kemu ituvaki me macala kina ni na sega ni okati me dua e rawarawa ni dewavi iko na mate se o rawa ni vakadewataka vei ira eso tale na COVID-19, qai o rawa ni biubiu ni sa cava na 14 na siga.
  • Ni dau tukuni negative test e kena ibalebale ni sega ni kune vei iko na COVID-19 ena gauna o dikevi kina. Ena rawa ni kune vei iko ena dua tale na gauna e muri, e bibi gona mo kauaitaka tiko ga na ivakarau ni tiko bulabula qai vakamuria tiko ga na ivakasala ni tiko veiyawaki se tiko vakadua ena rumu ena gauna taucoko o tiko kina ena otela.

Na cava na yaco ke sega ni kune vei au na mate?

  • Ke kune vei iko na mate era na golevi kemuni yani na dauniveiqaravi ni tabana ni bula.
  • O na toki ena dua tale na otela e voleka ga qai vinakati mo tiko vakatikitiki se korotini. Ke dua tale na se lewe ni nomu vuvale o veitaratara kina ena gauna o tiko kina ena otela era na toki tale ga me rawa ni dikevi vinaka na kedra ituvaki.
  • O na tiko ga ena itikotiko ni korotini me rauta ni 10 na siga mai na gauna o tekivu vakila kina na ivakatakilakila ni COVID-19 se na gauna o taura kina na macala ni nomu dikevi ni kune vei iko na manumanu ni mate (koya cava ga e balavu), ena vinakati tale ga mo galala mai na ivakatakilakila ni mate ni COVID-19 ena loma ni 72 na aua mo na qai biubiu.
  • Na levu ni siga mo na tiko kina ena itikotiko vakawawa e 14 na siga.
  • E bibi mo na tukuna vei ira na veiqaravi tiko ena vanua qori o ira era veitaratara kei iko. Era na taroga tale ga na dauniveiqaravi ni tabana ni bula o ira o veitaratara kaya ena loma ni dua na gauna lekaleka sa oti. Era na rawa ni vakasalataki mera tiko vakatikitiki de ra na tauvimate tale ga. O ira o rairai veitaratara kaya ena rairai gadrevi mera tiko vakatikitiki me 14 na siga mai na iotioti ni siga drau veimaliwai kina.

Vakacava keu sega ni bulabula vinaka niu tiko ena otela?

Ke o vakila na ivakatakilakila ni COVID-19 (vuvu, mosi ni tilotilo, leka ni icegu, savu ni ucu, sega ni boica rawa e dua na ka, se katakata) ena gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa se dua tale na mate e tarai iko, mo na tukuna vua e dua na dauniveiqaravi ena vanua o tiko kina. Mo na qiri mai na talevoni mai na nomu rumu. Era na dikeva na kemu ituvaki qai veivosakitaka kei iko na ka mo cakava tarava.

Na cava ena yaco ena itukutuku era taura me baleti au?

Na kemu itukutuku kei na macala ni nomu dikevi ena vakaraitaki ga vei ira na isoqosoqo ni matanitu e nodra itavi vakatabakidua me tarova na mate na COVID-19. Ena soli ga na kemu itukutuku ke vakatarai ena lawa ni itukutuku maroroi.

Ena vuku ni sasaga e vauca na kena tarovi na COVID-19 era na vakayagataka na itukutuku e vakarautaki na veitabana ni matanitu e kena inaki me kilai na sasaga sa vakayacori tiko ena vuku ni COVID-19, era na kila tale ga na lewenivanua na ivakatautauvata se iwiliwili, ia ena sega ni vakatakilai o ira era okati kina. E nomu dodonu mo kila qai vakadodonutaka na itukutuku baleti iko.

Au na kunea evei eso tale na ivakasala?

Mo kila eso tale na ivakasala mo na veitaratara kei ratou na dauniveiqaravi ena vanua o vakaitikotiko kina. O rawa ni qirita na laini sega ni saumi ni Healthline ena 0800 358 5453. Mo nanuma tiko nira na SEGA ni rawa ni kila na macala ni nomu dikevi na Healthline.

Na itukutuku tabaki raraba ni ituvaki ni COVID-19 e Niusiladi o rawa ni rai ena www.covid19.govt.nz(external link) se na website ni Tabana ni Bula www.health.govt.nz(external link)

iKuri 2: Tarogi ni Nomu iTuvatuva ni o sa na Biubiu

O na vakatarogi ena nomu ituvatuva ena gauna o sa na biubiu kina ni oti e 14 na siga ena Travel Plan Interview. Ena vakayacori na veivakatarogi qo ena vanua o vakaicili kina ena ika 4 ni siga ni nomu se qai yaco yani ena tuvanaka qori e dua na dauniveiqaravi ena vanua qori.

Mo na vakarautaka rawa tu na itukutuku qo ena gauna o lai vakatarogi kina:

Ke sa tiko e dua na vale mo na gole kina ni oti na 14 na siga ni nomu tiko vakawawa:

  • Na ivakamacala ni naba ni itikotiko kei na vanua e tiko kina.
  • Na sala o na biubiu mai kina ena itikotiko vakawawa ina vale se itikotiko o gole kina. Kena ivakaraitaki o na vuka na vanua qori se dua na lewenivuvale ena mai kauti iko i vale.
  • Ke sega ni o kila na sala mo yaco kina ena vanua qori, mo tukuna rawa vei ira na veiqaravi ena vanua o vakaitikotiko kina na veivuke cava o na dreva mo yaco kina ena nomu vale se icili.
  • So na ka e vauca na gaunisala o na lako kina se ke o vuka na veika me keitou kauaitaka tiko.

Ke sega ni tiko e dua na vale se itikotiko mo na gole kina ni oti na 14 na siga ni nomu tiko vakawawa, mo na vakamacalataka na kemu ituvaki. Ena vukei keitou me keitou vakarautaka na veitokoni ena veitabana ni veivakavaletaki se veivuke ni matanitu eso me vukei iko.

iKuri 3: Nomu dodonu

Na itukutuku e toka e ra qo e vakamacalataka na nomu dodonu ena gauna o tiko kina ena itikotiko vakawawa

E dodonu vakalawa mo na tiko ena itikotiko e vakarautaki me vaka e vakamacalataki ena COVID-19 Public Health Response (Air Border) Order 2020 (se dua e veisosomitaki). Qo me taqomaki kina o Niusiladi ena tete ni mate na COVID-19.

E tiko na kopi ni lawa qori ena: www.pco.govt.nz/covid-19-legislation(external link)

E tiko na nomu dodonu mo veitaratara kei na dua na loya saumi ke o vinakata vakatotolo. O rawa ni veivosaki kei na nomu loya ena dua na vanua era sega ni tiko tale kina eso.

O rawa ni digitaka ga na nomu loya qai qiriti koya ena nomu talevoni, o lewa tale ga na loya o digitaka. Sa tiko ena nomu rumu e dua na talevoni mo qirita kina e dua na loya.

Keitou tu vakarau ni tokoni iko ke dua na ka o leqataka se kauai kina

E kauaitaka vakabibi na kudru na iTikotiko Vakawawa Qaravi vinaka kei na Korotini. Keitou vakabauta ni tiko na dodonu ni tamata yadua me kudruvaka eso na ka, me qaravi tale ga ena veidokai kei na veinanumi, rogoci vinaka qai caka vakatautauvata na ka.

Keitou vakadeitaka ni na qaravi vakavinaka na kudru, wali vakarawarawa qai veiganiti kei na dui ituvaki.

Keitou kila ni sega ni dodonu me vakatakilai na itukutuku vuni ni dua na veivaqaqai qai vakayacori vakadodonu.

Na macala ni dua na ka e kudruvaki keitou na raica kina na tikina eso me keitou vuli kina qai vakavinakataka na ivakarau ni neitou veiqaravi tarava.

Sala mo wasea kina nomu nanuma

Ke o tiko ena itikotiko vakawawa e vakarautaki qai sega ni vakayacori na ka o namaka, mo tukuna taumada qori vua na Manidia ni iTikotiko qori se Kodineita ni iTikotiko se Wellbeing Coordinator.

Era tiko ena itikotiko qori eso era kenadau ena ituvaki o na rairai sotakaya, wili kina na ka e vauca na sikiuriti, nomu taqomaki, nomu bulabula vinaka kei na ivakarau ni nomu bula, kei na so tale na ka o dau gadreva. Moni veitaratara kei na timi e veiqaravi tiko ena vanua oni vakaitikotiko kina me veivuke ena ka o kauai kina se veika o gadreva.

Ke sega ni vakacegui na nomu lomatarotaro, o rawa ni vakaraitaka nomu kudru ni o vakalewena na Fomu ni Kudru ena MIQ website. E rawa ni laurai eke: www.miq.govt.nz/about/contact-us

Sala mo vakaraitaka kina nomu kudru
O rawa ni vakaraitaka nomu kudru ena nomu:

  • Veivosaki sara ga kei na Manidia ni iTikotiko se Kodineita ena vanua o vakaitikotiko kina kei na itikotiko ni korotini.
  • Vakaleweni ni fomu ena website ni MIQ - www.miq.govt.nz/about/contact-us

Na cava ena yaco tarava?

O ira kece era vakaraitaka nodra kudru era na imelitaki ni sa ciqomi na nodra kudru ena loma ni rua na siga ni cakacaka mai na gauna sa ciqomi kina nodra kudru.

Ena sagai ena kena gauna totolo duadua ena loma ni lima na siga mai na gauna oni sa ciqoma kina na neitou imeli me vakacavari kina na neitou vakadidike, vakavo ke sa wali na ituvaki

ena gauna vata ya. Ke vinakati eso tale na gauna me vakayacori kina na vakadidike, keitou na tukuna yani na gauna me na saumi kina na nomu kudru kei na vuna

Na Timi ni Veivakameautaki ena volavola yani vei iko me tukuna na vakatulewa e tau, eratou na vakaraitaka na vakadinadina e dikevi rawa, na vuna e va ya kina nodratou nanuma, kei na veika e vakayacori ena vuku ni ka e kudruvaki.

Ke kudruvaki e dua na ka e vauca e dua tale na isoqosoqo e veiqaravi tiko ena MIQ, ena vagolei ga na nomu kudru ena isoqosoqo me qarava. Qori e wili kina na kudru e veiganiti mera na qarava ga na New Zealand Defence Force, na Tabana ni Bula, na District Health Board, NZ Police se so tale na veiqaravi se na so tale na isoqosoqo ni matanitu se so tale na isoqosoqo era vakaitavi tale tiko ga ena kena cicivaki na itikotiko.

Ke o sega ni marautaka na iwali ni ka o kudruvaka

O iratou na Timi ni Veivakameautaki eratou na vakasalataki iko ni o rawa ni vagolea na nomu kudru ena valenivolavola ni Ombudsman se na valenivolavola ni Privacy Commissioner (e veiganiti) ke o sega ni marautaka na ivakarau e muri. O rawa ni kunea eso tale na ivakasala me baleta na ituvatuva me muri e ra qo:

www.ombudsman.parliament.nz(external link)

www.privacy.org.nz/(external link)

iKuri 4: Sala me daramaki kei na kena luvati na iubi ni mata

Mo daramaka na iubi ni mata e soli vei iko ena gauna kece o biubiu mai kina ena nomu rumu, se gauna era gole yani kina na dauniveiqaravi me vakavinakataka e dua na ka ena rumu se samaka. Mo daramaka ga vakadua na iubi ni mata qo - mo na dara e dua na iubi ni mata vou ena gauna kece o biubiu mai kina na rumu. Ke sa oti na iubi ni mata e vakarautaki mo dau vakayagataka ga vakadua, veitaratara kei na dua na dauniveiqaravi ni MIQF ena vakarautaka vei iko eso tale. Kua ni solia vua e dua tale na iubi ni mata. E sega ni dodonu me vakayagataki ena itikotiko vakawawa se itikotiko ni korotini na iubi ni mata e vakayagataki tale se so tale na iubi ni mata, vakavo ga na kena e vakarautaki vei kemuni.

Daramaki ni iubi ni mata:

  • Savata na ligamu.
    • Ni bera ni o daramaka na iubi ni mata, mo savata qai vakamamacataka na ligamu se vakayagataka na isava ni liga na sanitiser.
  • Vakaraica vinaka na iubi ni mata o vakayagataka.
    • Mo vakadeitaka ni savasava, mamaca, qai sega ni vakacacani.
  • Daramaka na iubi ni matamu.
    • Mo tokara na iubi ni matamu me ubia na ucumu, gusumu kei na kumimu, qai vakadre na kena wa e daligamu me rawa ni taura na iubi ni mata.
  • Mo sosomitaka na iubi ni mata ni oti e va na aua na kena vakayagataki se ni bera qori ke sa suasua, cavuka, vakacacani, se duka.
    • Mo viritaka e kavanibenu na iubi ni mata.
    • Savata na ligamu.
      Ni bera ni o daramaka na iubi ni mata, mo savata qai vakamamacataka na ligamu se vakayagataka na isava ni liga na sanitiser.

Ni o daramaka na iubi ni mata mo qarauna mo kua ni:

  • Tara na muana e liu.
  • Tara na matamu.
  • Veitosoyaka na iubi ni mata.

Qo na veidusimaki me muri me baleta na kena daramaki na iubi ni mata ena iTikotiko ni Tiko Vakawawa kei na Korotini se Managed Isolation and Quarantine Facilities (MIQF). Mo dara ga na iubi ni mata e vakayagataki ga vakadua e vakarautaka na MIQF. Mo daramaka ga vakadua na iubi ni mate qo - mo na dara e dua na iubi ni mata vou ena gauna kece o biubiu mai kina na rumu. Ke sa oti na iubi ni mata e vakarautaki mo dau vakayagataka ga vakadua, veitaratara kei na dua na dauniveiqaravi ni MIQF ena vakarautaka vei iko eso tale.

Sala me luva kina na iubi ni mata:

  • Savata na ligamu.
    • Ni bera ni o luvata na iubi ni mata, mo savata qai vakamamacataka na ligamu se vakayagataka na isava ni liga na sanitiser.
  • Luvata na iubi ni matamu.
    • Mo luvata na wa ni iubi ni mata mai na daligamu.
  • Mo viritaka e kavanibenu na iubi ni mata.
    • Kua ni tovolea mo vakayagataka tale se vakawainimatetaka mo savata na iubi ni mata e vakayagataki ga vakadua.
  • Savata na ligamu.
    • Ni o sa luvata na iubi ni mata, savata qai vakamamacataka na ligamu se vakayagataka na isava ni liga na sanitiser.

Qo na veidusimaki me muri me baleta na kena daramaki na iubi ni mata ena iTikotiko ni Tiko Vakawawa kei na Korotini se Managed Isolation and Quarantine Facilities (MIQF). Mo dara ga na iubi ni mata e vakayagataki ga vakadua e vakarautaka na MIQF. Mo daramaka ga vakadua na iubi ni mata qo - mo na dara e dua na iubi ni mata vou ena gauna kece o biubiu mai kina na rumu. Ke sa oti na iubi ni mata e vakarautaki mo dau vakayagataka ga vakadua, veitaratara kei na dua na dauniveiqaravi ni MIQF ena vakarautaka vei iko eso tale.

Kia ora ni kidavaki tale mai noda vanua!

Sa toka e ra qo eso na lawa rawarawa sara keitou kerea mo vakamuria ni o tiko ena itikotiko vakawawa e qaravi vakavinaka.

Na lawa qo ena taqomaki kemuni kei ira tale eso qai tarova na kena dewa na COVID-19.

Tiko ga ena nomu rumu

Ena vinakati mo tiko ga ena nomu rumu vakavo sara ke gadrevi mo biubiu mo gole ena dua na vanua. Ena taqomaki iko qo me kua ni tauvi iko na mate qai tarova na nomu vakadewava na COVID-19.

Ke o sega ni bula vinaka mo tiko ga ena nomu rumu qai qirita na timi ni veiqaravi ena nomu itikotiko. Era na tukuna na ka me caka tarava.

Dara na iubi ni mata

Mo daramaka na iubi ni mata e soli vei iko ena gauna kece o biubiu mai kina ena nomu rumu, se gauna era gole yani kina na dauniveiqaravi me vakavinakataka e dua na ka ena rumu se samaka.

Mo veiyawaki me 2 na mita

Mo yawaki ira tiko ga eso tale me 2 na mita vakavo o ira dou 'veiwekani' (vuvale/ kemu isa).

Kua ni curu kina

Kua ni curuma na nona rumu e dua tale e sega ni dou vuvale vata.

Last updated: 03 November 2020